- patamsa
- 1 patámsa sf. (1) žr. patamsė 1: Karalius, iš patámsos atšokęs, vagį tik čiupt Jrk95. Žmonės svieto šio nopkenčia dienos šviesios tiesos, norėdami patamsoj naudai savo inteikt SPII142.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
patamsa — 2 patamsa adv. žr. patamsiais 2: Dar šeimynos nekelia, nes patamsa ką gi veiks, o piemenuką kelia žąsis gyti rš … Dictionary of the Lithuanian Language